- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

Goda Maliauskaitė


Draustinis: dvi vizijos

Televizorius, šiltas radiatorius ir maistas. Būtent toks yra Katino Kisieliaus dienos režimas. Režimas nesikeičia jau ištisus metus, kiekvieną dieną. Katinas kaip kiekvieną eilinį rytą buvo pasiruošęs šią dieną nugyventi būtent taip. Jis tingiai, be didelių pastangų užsiropštė ant mėlynai nudažyto radiatoriaus ir spoksojo į televizorių – dėžutę, kurioje mirga beprasmiški vaizdai. Būtent tokią nuomonę apie visų taip garbinamą „stebuklingąją“ dėžę turėjo Kisielius. Taigi nieko keisto, kad greitai pavargusios katino akys nuo televizoriaus ekrano pakrypdavo į lango pusę.

Pro langą matėsi kiemą juosianti tvora, belapė, rudenio sulaukusi liepa ir žaliuojantis krūmas. Krūmas buvo ypatingas – jis žaliuodavo visus metus. Tiek žiemą, tiek vasarą. Katinui tai atrodė ypatingas, dar niekur neregėtas reiškinys. Kisieliui patiko įsmeigus savo geltonas akis į stiklą stebėti kiemą. Tačiau jo ramybę netikėtai sutrikdė namo parsibeldęs  keistuolis šeimininkas. Jis atrodė kaip niekad laimingas, kas buvo itin retas reiškinys.

Katinas jį vadino keistuoliu dėl jo hobių ir išvaizdos, o dėl jo elgesio su Kisielium – nepažįstamuoju. Iš tiesų šeimininkas katinu rūpinosi tik tiek, kiek būtina. Visada palikdavo maisto, rytais įjungdavo televizorių ir palikdavo atidarytą langelį. Grįždavo vėlai, išeidavo į darbą anksti. Taigi katinas turėjo pilną teisę savo šeimininką vadinti nepažįstamuoju.

Toks nepažįstamojo įsiveržimas kiek suerzino Kisielių. Katinas vien pamatęs tokį laimingą žmogų prisiminė savo buvusį šeimininką, kuris buvo visiška priešingybė šiąjam. Buvęs šeimininkas visuomet buvo laimingas ir retai kada liūdnas. Kadangi buvo gamtininkas ir dirbo draustinyje, visuomet ten važiuodamas pasiimdavo augintinį kartu. Dabar gulėdamas ant šildomo radiatoriaus katinas prisiminė tuomet draustinyje jaustą kvapą ir laisvės pojūtį. Tačiau kuomet buvo atiduotas gerojo šeimininko į nepažįstamojo rankas suprato, kad to daugiau niekuomet nepatirs.

Kisielius prisiminė, kaip pirmą kartą įžengęs į nepažįstamojo namus jautėsi lyg svečias, viskas buvo kitaip. Prisiminė ir tuomet jam duotą vardą. Kisielius – tokį vardą jam davė ne veltui. Katinas labai mėgo kisielių, jei kiti  naminiai katinai mėgdavo žuvį,o laukiniai – peles, jis, kitaip nei visi, labiausiai mėgo kisielių. Katinui būdavo tikra šventė, kai nepažįstamasis jį išvirdavo. Ir dabar visus prisiminimus išsklaidė braškinio kisieliaus kvapas. Nustebęs katinas iškart nupėdino į virtuvę ir tenai pamatytą vaizdą įsiminė ilgam.

Nepažįstamasis klausėsi muzikos ir pagal ją niūnavo, tai darydamas virė kisielių. Taigi dabar, gulėdamas ant fotelio jau nebealkanas, katinas viską permąstė ir nusprendė, kad nepažįstamąjį pakeis šeimininkas, o kadaise buvusį draustinį – savi namai, juose esantis mėlynasis radiatorius ir langas, pro kurį atsiveria vaizdas. Tas  vaizdas, kurį visą savo likusį gyvenimą Kisielius norėtų kiekvieną dieną regėti.



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt