- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

Dubysos upe


Keliaujant baidarėmis Dubysos regioniniame parke...

Dubysa laikoma viena gražiausių Lietuvos upių. Vaizdingas, gilus jos slėnis paskendęs žalumoje.  Siekiant išsaugoti šį trapų grožį buvo įkurtas Dubysos regioninis parkas. Upės slėnis (apie 500 m pločio) parko teritorijoje yra vienas išraiškingiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio kraštovaizdžio pavyzdžių Lietuvoje. Jo gylis: aukštupyje 40 metrų, vidurupyje (ties Betygala) 60 metrų, žemupyje – 50 metrų. Slėnį vagoja senvagės, jis išraižytas intakų ir vingių. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. Gražioji Žemaitijos upė regioninio parko teritorija vingiuoja 65 kilometrus. Dubysos vandens turizmo trasa, kurios ilgis 35 kilometrai, įrengta pernai vykdant projektą „Dubysos gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose“. Kad tuo, gana sausai skambančiu projektu  atliktas tikrai geras darbas, įsitikinome patys pakeliavę Dubysa. Trasą įvertino ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, išrinkęs projekto EDEN (angl. European Destinations of Excellence) „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2010. Darnusis vandens turizmas“ nugalėtojus. Dubysos regioninio parko direkcijos pateiktas projektas „Dubysa – vandens turizmo ir darnios plėtros santarvė“ užėmė 3-iąją vietą. Buvo siekiama įvertinti tas vandens turizmo vietoves, kur turizmo paslaugos yra teikiamos tausojant natūralią gamtą, infrastruktūra patogi atvykstantiems turistams, o pati vietovė išsiskiria savo gamtovaizdžiu. Apie tai papasakojo Dubysos regioninio parko direktorius Vygandas Kilčauskas.

Lankantis tokioje vietoje, dera elgtis pagal tam tikras taisykles. Lyduvėnuose įsikūręs, šių apylinkių gido paslaugas teikiantis ir vandens turistams įrangą nuomojantis biologas Gedas Kauneckas  pasidžiaugė, kad kasmet parko lankytojai tampa sąmoningesni. Tačiau dar yra ir „budulių“, kurie gesina cigaretes į baidarių šonus, į upę švysteli išgertą butelį ar, pakrantėje sustoję pavalgyti, viską palieka lyg jovalą: pakuotes, tarą, ir lyg niekur nieko nuplaukia toliau - grožėtis gamta ir poilsiauti. Dar raukosi, jei kitoje stovykloje pamato panašių į save paliktus pėdsakus. Būtų idealu, jei kiekvienas poilsiautojas, pabuvęs gamtoje, susirinktų viską, ką buvo atsivežęs. Sakė, sezono metu normalūs turistai jam po plaukimų atveža po penkiasdešimt maišų šiukšlių per mėnesį. Buvo įrengęs ir konteinerius, tačiau vėl gi - dalį pavogė į sodybas, buvo ir į upę sumetę. Dubysos regioninio parko direkcija jau kelis metus iš eilės rengia aplinkosaugos akciją „Išvalykime Dubysą.“ Kaimo turizmo sodybų savininkai, baidarių nuomotojai, kaimo bendruomenės, mokiniai noriai jose dalyvauja, nes jaučiasi šeimininkais, atsakingais už savo upę. Žino, jog tik tvarkinga ir graži aplinka suteiks malonių akimirkų svečiams, kurie moka už paslaugas, žinoma, ir jiems patiems. Kad Dubysos pakrančių tvarkymui savo pagalbą kasmet mielai pasiūlo kaimo turizmo sodybų savininkai, baidarių nuomotojai, sakė ir parko direktorius. Dubysos regioniniame parke kasmet pabuvoja daug lankytojų, ypač didelis vandens turistų skaičius. Nors šiukšlinimo mastai mažėja, bet problema išlieka. Todėl ne pirmus metus Dubysos regioninio parko direkcija rugsėjo mėnesį kviečia tvarkyti Dubysos pakrantes, kad pavasarį jos pasipuoštų vaiskia žaluma ir gėlių žiedais.

Kelionė baidare – aktyvus laisvalaikio praleidimas. Mėgstantiems ramesnį, o svarbiausia saugesnį plaukimą reikėtų rinktis kelionę katamaranu. Be to, taip gali plaukti daugiau žmonių. Katamaranas niekada neapsivers, todėl labiau tinka ir šeimoms su vaikais. Valdyti jį gali ir du žmonės. Į kelionę leistis ruošėmės ties Lyduvėnų tiltu.

Tai didžiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas, paskelbtas kultūros paminklu. Jo ilgis - 599 m, aukštis ties  upe - 42 m.  Lyduvėnų geležinkelio tiltas buvo pasirinktas kaip simbolis Dubysos regioninio parko emblemoje. Parko kraštovaizdžiui tiltas tikrai suteikia išskirtinumo. Jo papėdėje glaudžiasi nedidelis, jaukus Lyduvėnų miestelis, daugelio vandens turistų, žygeivių kelionės pradžia. Lyduvėnų tiltas visais laikais buvo svarbus strateginiu požiūriu. Pavyzdžiui, kai kaizerinė Vokietija pradėjo tiesti geležinkelius, jungiančius Vokietiją su fronto linija Pirmojo pasaulinio karo metu, Lyduvėnuose vyko didžiausia statyba Rytų fronte. Dirbo dvi kuopos ir 2000 karo belaisvių, buvo sukalta 1400 polių: dvi elektrinės, viena garinė ir keturios mechaninės poliakalės darbavosi ištisą parą. Medinių konstrukcijų tiltas, užvažiavus traukiniui, linguodavęs. Vėliau pastatytas metalinis ant gelžbetonio atramų tiltas. 1944 m. liepos 26 dieną besitraukianti hitlerinė armija jį susprogdino, bet sovietinės armijos inžinerinis dalinys, pasitelkęs karo belaisvius vokiečius, per 29 dienas tiltą atstatė ant naujų atramų, panaudodamas dalį trofėjinių santvarų, atgabentų iš Vokietijos. Dabar beveik kilometro ilgio krovininiai traukinai važiuoja kitu - moderniu tiltu.

Praplaukiame Kušeliškės stovyklavietę ir tiltą kelyje iš Raseinių į Šiluvą, kaimo turizmo sodybą „Pakalnė“ (čia yra stovyklavietė su pilna įranga, tačiau mokama). Toliau - Kušeliškės vandens malūno ir hidroelektrinės liekanos. Kušeliškės malūnas priklausė Katauskių dvarui. Upės energiją nuo seno naudojo gausūs malūnai, lentpjūvės. Dubysos regioninio parko teritorijoje būta net šešių vandens malūnų. Štai už Bralinskių stovyklavietės vėl vandens malūno užtvankos liekanos. Vienur kitur vis reikia išvengti kliūčių, tačiau jų nedaug - mums plaukiant vanduo buvo pakilęs daugiau nei pusmetrį. Bet nusekus upei, keliautojų, ypač plaukiančių katamaranu, lauktų daugiau akmenų ir seklumų. Upės lygis smarkiai svyruoja. Vidurvasarį ji labai nusenka. Didžiausias ir mažiausias tų pačių metų debitas gali skirtis 150 kartų. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo.

Pakrantėse drėgmės pritvinkęs oras turi savitą, saldžiai malonų aromatą. Vėliau išsiaiškinome, kad taip upės pakrantes kvapina paprastasis tryškenis, kurio pilni krantai. Praslenka stovyklavietė „Lakštingala“ Daugodų kaime. Ji daugiau skirta dideliems renginiams, sąskrydžiams, čia yra ir krepšinio, tinklinio aikštelės. Tokiose vietose patartina sustoti didesnėms vandens turistų grupėms. Dubysos upės skardžiuose ir slėnio pievose gyvena ES saugomos paukščių rūšys tulžys ir griežlė. Dėl gana gausių šių paukščių populiacijų Dubysos upės slėnis yra pripažintas Paukščių apsaugai svarbia teritorija. Viena iš didžiausių grėsmių šiems paukščiams yra nuolatinis trikdymas. Tai ypač aktualu tulžiams. Dėl dažno stovyklavimo greta tulžių lizdaviečių, važinėjimosi automobiliais pakrantėmis tulžiai gali palikti savo lizdus, gali žūti jaunikliai. Todėl  prie Dubysos upės nuo Lyduvėnų iki Seredžiaus stovyklauti galima ne bet kur, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas, draudžiama stovyklauti kovo – rugpjūčio mėnesiais.

Upė teka, vingiuoja, veržiasi, šniokščia tarp raguvotų šlaitų, vinguriuoja kloniais ir neša baidarę. Dubysos šlaitai, ypač dešinieji, tankiai išraižyti. Teigiama, jog slėnyje matomos penkių terasų liekanos. Nakvynei verta apsistoti Padubysio poilsiavietėje. Greta Padubysio piliakalnis, dar vadinamas Kaukuru. Nuo jo galima pasigrožėti Dubysos slėniu. Piliakalnio prieigose įrengtas Padubysio gamtinis pažintinis takas.

Kitą rytą tęsiant kelionę labiausiai įsiminė kairiajame upės krante aplankytas Maslauskiškių vandens malūnas su išsaugota technologine įranga. Pasakojo, jog nuėmus derlių, jo girnos sukdavosi dieną  naktį, keisdavosi tik malūnininkai. Senovinį statinį išsaugojo paveldėtojai, dabar  gyvenantys užsienyje, todėl norint čia lankytis reikia gerbti teisę į privatumą, atsiklausti malūną prižiūrinčių žmonių. Kelionės tikslas – Betygala, yra už pusantro kilometro nuo paskutinės stovyklavietės Ąžuolytės kaime. Pakilus iš slėnio, pakeliui į miestelį – šv. Jono šaltinėlis, kitaip dar vadinamas Gaivučiu. Betygalos apylinkėse, anot legendos, gyvenęs paskutinis lietuvių žynys Gintautas.

Kai nutyla vandens turistų balsai prie upės, gelstant medžių lapams, į Dubysą atplaukia lašišos. Rudenį vyksta šių žuvų migracija į nerštavietes: jos iš jūros patraukia į tuos upelius, kuriose išsirito. Dubysa svarbi ir kitų retų žuvų išlikimui. Kai vanduo atvėsta iki 5 - 8 laipsnių, lašišinės žuvys pasirinktose vietose uodegomis suformuoja kaupą iš žvyro ir akmenukų, ant kurio išleisti ikrai  apvaisinami ir užkasami žvyru. Pavasarį iš kiaušinėlių išsiris lervutės, kurios taps mailiumi. Žuvys neršto metu nesimaitina, saugo savo lizdus nuo priešų. Tada jos gali tapti brakonierių grobiu. Tiesa, pagautą lašišą ar šlakį privaloma paleisti, bet ar daug kas taip daro? Jau nuo seniausių laikų Lietuvoje galioja nerašytos taisyklės, o nuo šešiolikto amžiaus ir teisinės normos, draudžiančios žvejybą neršto metu. Siekiant apsaugoti lašišines žuvis (marguosius upėtakius, šlakius) jų neršto metu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 dienos draudžiama žvejoti Dratvinio, Gynėvės, Kirkšnovės, Lapišės, Luknės, Mūkės, Šventupio, Šaltuonos, Bebirvos, Apusino, Balčios, Šešuvies upėse. Dubysos upėje nuo Lyduvėnų tilto iki žiočių bet kokia žūklė draudžiama nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Šioje atkarpoje nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. kitas žuvis žvejoti leidžiama tik įsigijus licenciją lašišų ir šlakių žvejybai. Pasibaigus nerštui, nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., lašišas galima gaudyti tik įsigijus licenciją. Licencija išduodama vienai parai arba vienam mėnesiui. Ji suteikia teisę sugauti vieną lašišą.

Dubysa „srauniai gurgėjo staipydamos per akmenis, krisdama į gilesnį duburkį, sukos į verpetą, putojo, šniokštė, pykdama skubėjo. Kalnuoti atkrančiai, apaugę krūmais, gražiai mainės šviesesniu ir tamsesniu žalumu.“ Taip daugiau nei prieš 100 metų apie Dubysą rašė Žemaitė. Keliaudami  turėjome progą įsitikinti, jog šios upės grožis išlikęs. Dabar nuo mūsų visų priklauso, ar Dubysa su visais savo turtais džiugins ir būsimas kartas.

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė – Dubysos regioninio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt